Rankdarbiai iš šiaudų – naujai atrandamos tradicjos
Lietuviškų rankdarbių tradicijose itin svarbi kūryba iš šiaudinių šiaudelių. Senovėje šiaudas buvo lyginamas su žmogaus kūnu. Šiaudas (kūnas) „išnešioja“ varpą, grūdą (sielą). Javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę, kadangi vėl būna pasėti ir vėl tęsia gyvenimą iš naujo. Šiaudas – nenutrūkstamos gyvybės simbolis, kuris tautodailininkų rankose virsta ne tik sudėtingos konstrukcijos trimačiais meno objektais – šiaudiniais sodais, bet ir šiaudiniais žaisliukais Kalėdų eglutei papuošti ar interjero dizaino papuošimais.
Kūryba iš šiaudų padeda išlaisvinti savo mintis, atskleisti vidinį pasaulį, fantazijas, svajones. Kurdamas žmogus išsilaisvina, atsipalaiduoja ir gali pabėgti nuo įvairiausių rūpesčių ar minčių. Tai tarsi meditacija. Žinoma, kūrybai reikia ir įkvėpimo. Įkvėpimas ateina tada, kai randama jam laiko, tad svarbu pradėti ir viskas vyksta savaime. Yra daugybė rankdarbių iš šiaudų nuo kurių galima pradėti savo naujojo pomėgio kelionę.
Šiaudinis angeliukas neša laimę ir saugo namus nuo nelaimių.
Angelai yra jungtis tarp Dangaus ir Žemės. Daugelyje religijų, tikima, kad angelai yra Dievo pasiuntiniai žemėje. Jie įkūnija dangaus būtybes apdovanotas sparnais ir aureole, kurie išreiškia jų priklausomybę dangaus karalystei ir aukštesnę būtį nei žmonių pasaulis. Manoma, jog kiekvieną žmogų šiame pasaulyje visur lydi angelas. Angelai garsėja, kaip žmonių sergėtojai, stebuklingai išgelbėjantys nuo nelaimingų atsitikimų ir padedantys išvengti bėdos. Šiai dienai angelai tapo neatsiejamu adventinio laikotarpio ir Šv. Kalėdų simbolių, reiškiančių nemirtingumą, dorybę, taiką, meilę ir dangišką prigimtį. Angelai minimi daugelyje Kalėdų legendų. Angelų figūrėlės dažnai naudojamos, kaip Kalėdų eglutės puošmena ar namų interjero dekoracija, taip namuose sukuriant saugumo ir ramybės jausmą. Taip pat mažieji angeliukai dovanojami artimiems žmonėms linkint angelo sargo globos.
Šiaudinis paukštelis yra tradicinis Kalėdų eglutės elementas.
Visais laikais lietuvių tautosakoje ir amatuose paukščiai atlieka svarbų vaidmenį. Tautosakoje paukščiai dažnai tapatinami su fantastinėmis, antgamtinių savybių turinčiomis būtybėmis, sugebančiomis išpranašauti dievų valią, lemti žmogaus ateitį ir likimą. Nuo seno iš javų šiaudų gaminami paukštukai, kuriais puošiami namai. Ant kalėdinės eglutės nutūpęs šiaudinis paukštelis primena žmogaus stiprų ryšį su gamta. Neatsitiktai šiaudinis paukštukas yra ir tradicinis sodų elementas. Pagrindinę šiaudinio sodo formą sudaro dvi piramidės, sujungtos pagrindais. Tokia forma atvaizduoja tobulą visatos modelį. Sodo viršus – dangus, sodo apačia – žemė ant kurios su visais savo džiaugsmais ir vargais gyvena žmogus. Paukštis – tarpininkas tarp žemės ir dangaus, gebantis pranašiškai giedoti, skraidyti padangėse, nutūpti ant augalų ir ypatingai veikiantis jį stebinčio žmogaus jausmus. Šiaudiniai paukšteliai neretai puošia šiaudinius sodus, jie lyg pavasario šaukliai, kviečiantis gamtą nubusti. Šiaudiniai paukšteliai savo šiluma, trapumu ir jaukiu natūralumu papuoš kiekvienų namų interjerą.
Šiaudinė snaigė (Kalėdinė snaigė) – yra šaltos gražios žiemos simbolis.
Net jeigu per Šv. Kalėdas už lango nėra sniego, ant žaliaskarės
šakos dailiai nusileidusi šiaudinė snaigė visuomet mums primins tikrą žiemą. Gamtoje kiekviena snaigė yra trapi ir išskirtinė, dviejų tokių pačių snaigių nerasite. Geriau įsižiūrėję galite pastebėti, jog šiaudinė snaigė primena natūralią snaigę. Kalėdinė snaigė yra pagaminta iš javų šiaudų… Kiekviena šiaudinė snaigė yra savita, joje juntamas žmogaus šiltų rankų prisilietimas.
Rankdarbiams iš šiaudų reikalingos priemonės
Pagrindinės priemonės reikalingos rankdarbiui pagaminti priklausys nuo pasirinkto gaminti elemento (pvz., šiaudinė žvaigždė, kalėdinis žaisliukas reketukas, šiaudinis paukštelis, šiaudinis sodas ar k.t. ). Išskirsime pagrindines priemonės, kurių gali prireikti:
- Pagrindinė žaliava – šiaudai rankdarbiams. Gaminiui pagaminti gali būti naudojami įvairių javų stiebai. Reikalingi sveiki ir išlukštenti šiaudeliai (rugių, kvietrugių, kviečių, ar avižų tuščiaviduriai šiaudeliai)
- Ilgesnės adatos su didesne ąsele. Patartina naudoti adata su buku galu, kad veriant neįsidurti.
- Medvilniniai siūlai. Sintetiniai siūlai netinka, kadangi gali susisukti bei lengvai perpjauti šiaudą.
- Žirklės. Padės pasiruošti norimo ilgio šiaudelius. Prieš kerpant būtina pamirkyti šiaudą vandenyje, kad nesuskiltų kerpant.
- Kitos galimos papildomos priemonės: lipalo klijai ir teptukai, liniuotė, brėžinys, dekoracinės priemonės.
Šiaudų paruošimas rankdarbiams
Šiaudų rankdarbiams paruošimas užima didžiausią rankdarbio kūrimo dalį. Rankdarbiams iš šiaudų naudojami sveiki javų stiebai. Geriausias laikas pjauti šiaudą, kai jis būna subrendęs ir jau nebe žalias. Daug kas priklauso nuo metų ir klimato, tačiau dažniausiai javų stiebai pjaunami liepos mėnesį, kai laukas jau gražiai plaukia. Javų (rugių, kviečių, kvietrugių ar k.t.) rūšys turėtų būti orientuotos ne tik į varpą, kad derlius būtų kuo gausesnis, tačiau ir į stiebą, kad išaugtų tvirtas ir stiprus šiaudas.
Nupjauti stiebai išdžiovinami pavėsyje varpomis žemyn. Tuomet šiaudai yra lukštenami: imamas šiaudas ir ties storuoju galu žirklėmis iškerpamas pirmasis sąnarėlis (šiaudo narelis, šiaudo bamblys), tuomet numaunamas lapelis (šiaudo marškinėliai), ir toliau iškerpami šiaudo sąnarėliai, taip gaunami įvairaus ilgio ir storio šiaudeliai. Šiaudeliai yra rūšiuojami pagal spalvą ir storį, tuomet surišami į ryšulėlius. Kitos šiaudo dalys (varpos, sąnarėliai, marškiniai) taip pat gali būti naudojami įvairiems rankdarbiams.
Jeigu šiaudų nespėjote pasiruošti, nenusiminkite, Kumutis jau padarė šį darbą už Jus, tad galite atsipalaiduoti ir skirti visą laiką kūrybai ir malonumui.